Towards a Phenomenology of Digital Sociality: Two Perspectives
The phenomenology of sociality responds to the dilemma of other minds by presuming the primordially intersubjective and embodied nature of intentional communicative acts. I propose, then, to consider the phenomenology of digital sociality as the field of research dedicated to investigate the specifi...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Electronic Article |
| Language: | English |
| Check availability: | HBZ Gateway |
| Interlibrary Loan: | Interlibrary Loan for the Fachinformationsdienste (Specialized Information Services in Germany) |
| Published: |
2024
|
| In: |
Religija ir kultūra
Year: 2020, Volume: 26/27, Pages: 8-18 |
| Further subjects: | B
embodied perception
B gyvenamasis pasaulis B lifeworld B skaitmeninis socialumas B įkūnytas suvokimas B Protection magic B Merleau-Ponty B digital sociality |
| Online Access: |
Volltext (kostenfrei) Volltext (kostenfrei) |
| Summary: | The phenomenology of sociality responds to the dilemma of other minds by presuming the primordially intersubjective and embodied nature of intentional communicative acts. I propose, then, to consider the phenomenology of digital sociality as the field of research dedicated to investigate the specificity of the nature of intersubjectivity and embodiment constituted by digital communication media. By dividing the discussed variety of descriptive phenomenological accounts regarding digitally mediated embodied relationships (including Shanyang Zhao, Lucy Osler and Dan Zahavi, Rebecca A. Hardesty and Ben Sheredos and others) into the trajectories of extension (digitally mediated communication as the eidetic variation of generally embodied communicative acts) and pluralism (epistemology as well as ontology and socially normative practices intrinsic to the specific digital communication platform) I aim to demonstrate the topical tendencies and explanatory strategies that are developed in the attempts to deliver digital communication platform-sensitive phenomenological descriptions, often with the help of Alfred Schutz’s and Maurice Merleau-Ponty’s concepts. Socialumą svarstanti fenomenologija kitų sąmonių problemą sprendžia priimdama nuostatą, jog intencionalūs komunikacijos aktai yra pirmapradiškai intersubjektyvūs ir įkūnyti. Skaitmeninį socialumą siūlau traktuoti kaip tyrimo lauką, skirtą nagrinėti specifines intersubjektyvumo ir įkūnytumo formas, įsteigtas skaitmeninės komunikacijos medijų. Deskriptyvios fenomenologijos požiūriai, analizuojantys skaitmeniškai įtarpintus įkūnytus santykius (Shanyang Zhao, Lucy Osler, Danas Zahavi, Rebecca A. Hardesty ir Benas Sheredos ir kt.), padalinami į dvi kryptis: ekstensijos kryptį (skaitmeniškai medijuota komunikacija kaip bendrų įkūnytų komunikacijos aktų eidetinė variacija) ir pliuralistinę kryptį (specifinei skaitmeninės komunikacijos platformai būdinga epistemologija bei ontologija ir socialiai normatyvinės praktikos). Tokiu būdu siekiu parodyti temines tendencijas ir aiškinamąsias strategijas, skirtas plėtoti skaitmeninės komunikacijos platformoms specifinius fenomenologinius aprašus, neretai atsispiriančius nuo Alfredo Schutzo ir Maurice’o Merleau-Ponty sąvokų. |
|---|---|
| ISSN: | 1822-4539 |
| Contains: | Enthalten in: Religija ir kultūra
|
| Persistent identifiers: | DOI: 10.15388/Relig.2020.01 |
